JŪROS SLĖNIU NUO PAGRAMANČIO IKI TAURAGĖS
Atitekėjusi nuo Žemaičių aukštumos, Jūros upė tarp Pagramančio ir Tauragės labai vingiuota. Ji suka čia į pietus, čia į rytus ar tiesiog į šiaurę skuba, krypsta į vakarus. Daugelyje vietų Jūra ardo stačius, aukštesnius kaip 30 m šlaitus, kurie raizgosi kartu su upe. Jie ypač vaizdingi ties Šaukėnų, Jocių, Lengvenių, Norkaičių kaimais ir kitur. Nuo aukšto šlaito besižvalgant, tartum ant delno matyti labai įdomiai vingiuotas apie 0,5 km (o kai kur iki 1,5 km) slėnis. Jo neuždengia nei miško tankmė, nei paslepia želiančių krūmų kupsteliai. Pakrantėse iš apnuogintų ir ardomų moreninių šlaitų išrieda nepaprastai daug akmenų, byrančių tiesiog į upės vagą ir sudarančių gausias rėvas. Dėl to gana sraunus Jūros vanduo čiurlena tartum grindiniu. Slėnyje ryškios kelios tipiškos terasos. Ypač jos akivaizdžios tose slėnio vietose, kurias lanku apriečia upės vaga. Greta Jūros esama ir archeologinių paminklų - tai Matiškių ir Dapkiškių piliakalniai.
Tarp Pagramančio ir Tauragės, kaip nė vienoje kitoje Lietuvos vietoje, ypač ryškiai matoma upės veikla, šoninė jos erozija ir akumuliacija. Galirna stebėti, kaip Jūros slėnio šlaituose iš nedidelių lietaus išgraužtų griovelių palaipsniui formuojasi griovos, kaip iš sąnašų upės vingiuose susidaro ir kasmet vis platėja ryški salpinė terasa. Tuo mums ši Jūros upės slėnio atkarpa ir įdomi. Tarp Akmenos žiočių ir Tauragės miesto ji paskelbta landšaftiniu draustiniu.