GRYBŲ SISTEMATIKA
Grybai, kurią yra apie 100 000 rūšių, skirstomi į 4 klases:
I. Dumbliagrybiai (Phycomycetes),
II. Aukšliagrybiai (Ascomycetes),
III. Papėdgrybiai (Basidiomycetes),
IV. Grybšiai (Deuteromycetes, arba Fungi imperfecti).
Klasės skirstomos į poklasius, eiles, šeimas, gentis ir rūšis.
1. Dumbliagrybių (Phycomycetes) klasė pagal vegetatyvinio kūno sandarą ir fruktifikaciją skirstoma į tris poklasius: progrybių (Archimycetes), oomicetų (Oomycetes) ir zigomicetų ĮZygomycetes). Progrybių poklasis anksčiau buvo atskira klasė. Dumbliagrybių klasei dabar priklauso visi žemesnieji, daugiausia mikroskopiniai grybai.
Šioje klasėje daug parazitinių grybų, pavyzdžiui, peronosporinlal, kurie paraazituoįa ant daugelio kultūrinių augalų, pelėsiniai - labai paplitę ant duonos, uogienių ir kitą maisto produktų, sukelia pelėsj. Dumbliagrybių klasės grybų gausu dirvožemye, vandenyje.
Minėtos klasės grybų šiame darbe neaprašome.
II. Aukšliagrybių (Ascomycetes) klasėje dabar yra apie 30 tūkstančių rūšių; šiai klasei priklauso aukštesnieji grybai.
Aukšliagrybių klasės grybų sporos susidaro pailguose, ovaliniuose, kartais beveik rutuliškuose aukšliuose (maišeliuose), dažniausiai po 8 kiekviename aukšlyje, o kai kurių rūšių daugiau ar mažiau. Bobausių, briedžiukų ir kai kurią kitų grybų aukšliai vaisiakūnio paviršiuje sudaro ištisinį sluoksnį, kurio pjūvyje matyti statmeniškos pailgos ląstelės, o kiekvienoje ją yra po 8 ovališkas sporas. Kitų šios klasės grybų, pavyzdžiui, požeminių, aukšliai yra vaisiakūnio viduje; ją aukšliai būna ovališki arba rutuliški, sporų juose dažniausiai mažiau kaip 8.
Aukšliagrybių klasė skirstoma į du poklasius.
1. Žemesnieji aukšliagrybiai (Protoascomycetes), poklasio grybų aukšliai vystosi tiesiog ant micelio. Šiam poklasiui priklauso apie 400 rūšių. Jis skirstomas į dvi eiles:
a. Protoskaliečių (Protoscales) eilės daugumos rūšių grybiena lengvai suyra j atskiras vienabranduoles ląsteles, kurios toliau dauginasi pumpuravimu. Šiai eilei priskiriamos įvairios mielės.
b. Ekzoaskaliečių (Egoascales) eilės grybai yra aukštesniųjų augalų parazitai, taip pat sukeliantys augalų ligas, vadinamas raganų šluotomis.
2. Tikrųjų aukšliagrybių (Euascomicetes), arba karpoaskomicetų (Carpoascomycetes), aukšliai būna įvairių formų. Šis poklasis skirstomas į vienuolika eilių:
a. Plektaskaliečių (Plectascales) eilės grybų svarbiausios yra pelėjūnų (Penicillium) ir galvenių (Aspergillus) gentys. Tai labai paplitę pelėsiai, sukeliantys melsvažalį pelėjimą.
b. Milteniečių (Erysiphates) eilės grybai parazituoja ant įvairių augalų lapų bei jaunų stiebų, sukelia ligą, vadinamą miltlige.
c. Hipokriečių (Hypocreales) eilei priklauso paprastasis raudonspuogis, paprastasis vėžys ir kt.
d. Rutūliečių (Sphaeriales) eilės grybai daugiausia yra įvairių augalų liekanų saprofitai, bet būna ir parazitų, pavyzdžiui, raudonžiotė gnomonija, sukelianti lapų džiūsną.
e. Dotidiečių (Dothidiales) eilės grybų gausiau tropikų kraštuose. Lietuvoje neretai aptinkamas parazitas žolinis daugializdis (Phyllachora graminis).
f. Histerialiečių (Hysteriales) eilės yra labai pavojingas pušų parazitas pušų spygliakritis (Lophodermiurn pinastri).
g. Facidialiečių (Phacidiales) eilės grybai daugiausia saprofitai, bet būna ir parazitų. Pavyzdžiui, labai dažnai ant klevo lapų dideles juodas dėmes sukelia parazitas Rhytisma acerinum.
h. Ausūniečių (Pezizales) eilėje daugiausia yra valgomųjų grybų (bobausiai, briedžiukai, ausūniai ir kt.).
i. Helotiečių (Helotiales) eilėje nemaža yra grybų, sukeliančių augalų ligas, ypač daug ją Sclerotinia gentyje. Šie grybai sukelia vaisių bei daržovių puvinį ir neretai sunaikina jų derlių.
j. Trumiečių (Tuberales) eilei priklauso lapuočių medžių mikoriziniai grybai. Daugumas jų auga 5-10 cm gylyje. Kai kurios grybų rūšys yra valgomos. Lietuvoje retas šios eilės valgomas grybas baltasis godūnas (Choiromyces meandriformis).
Aukšliagrybių klasėje valgomųjų grybų, palyginus su papėdgrybių klase, nedaug.
3. Papėdgrybių (Basidiomycetes) klasės grybams būdinga tai, kad jų sporos susidaro ant tam tikrų cilindriškų arba viršūnėje sustorėjusių trumpų galinių ląstelių, vadinamą papėdėmis, arba buoželėmis (bazidėmis). Jas galima pamatyti tik pro mikroskopą, padarius lakštelio arba vamzdelio ploną skersinį pjūvį. Kepurėtųjų grybų papėdės būna cilindriškos arba dažniausiai viršuje praplatėjusios, buožiškos ir sudaro lyg tankią tvorelę. Papėdžių viršūnėse išauga po 4, kartais po 2 ataugėles (sterigmas), kurių galuose susidaro po vieną sporą. Lakštabudinių šeimos grybų sporos išauga ant lakštelių, skylėtbudinių - vamzdeliuose, dyglutinių - ant dyglių, žagarūninių - ant viso vaisiakūnio paviršiaus, o pumpotaukšlių - vaisiakūnių viduje.
Papėdgrybių klasė skirstoma į du poklasius:
Holobazidiornicetai (Holobasidiomycelidae),
Fragmobazidiomicetai (Phragmobasidiomycetidae).
Pirmojo poklasio grybų papėdės yra vienaląstės. Šis poklasis skirstomas į 6 eiles:
a. Dakrimicetiečių (Dacrymycetales) papėdės dichotomiškai išsišakojusios, dvisporės. Tai nedidelė eilė, kuriai priklauso apie 30 saprofitinių grybų rūšių. Iš jų dažnai randamas Lietuvoje valgomas grybas lipnusis tampriagrybis.
b. Plikapapėdiečiai (Embasidiales) yra augalų parazitai, vaisiakūnių nesudaro. Šiai eilei priklauso apie 20 rūšių, Lietuvoje žinoma 10. Iš jų dažnesnis bruknių lapą parazitas brukninis plikapapėdis (Erobasidium vaccini).
c. Afiloforiečių (Aphyllophorales) eilės grybai daugiausia aktyvūs medienos ardytojai. Šioje eilėje yra apie 4000 nelakštabudinių grybų rūšių, Lietuvoje ją rasta daugiau kaip 400. Vertingiausi yra voveraitinių (Canlharellaceae) šeimos grybai, iš jų visiems gerai pažįstama valgomoji voveraitė. Šios eilės yra visi kempininiai, dyglutiniai ir žagarūniniai grybai.
d. Baravykiečių (Boletales), agarikiečių (Agaricales) ir ūmėdiečių (Russulales) eilėms priklauso apie 8000 grybų rūšių, Lietuvoje dabar žinoma apie 800. Šiose eilėse yra daugiausia valgomųjų ir nuodingųjų grybą. Iš valgomųjų - baravykai, lepšės, pievagrybiai, piengrybiai ir kt, iš nuodingųjų - musmirės, taip pat mirtinai nuodinga žalsvoji musmirė ir kiti nuodingi grybai. Dauguma jų aprašomi šios knygos specialioje dalyje.
Gasteromicetų ĮGasieromycetes) grupės grybų vaisiakūniai daugiausia rutuliški arba kriaušės pavidalo. Sporos gaminasi vaisiakūnio viduje, ir jos išbyra tik vaisiakūniui trūkus. Šios grupės yra apie 1500 rūšių, Lietuvoje žinoma apie 80. Yra ir valgomųjų grybų, bet daugiausia menkaverčiai, pavyzdžiui, karpotasis pumpotaukšlis, ropliaodis kukurdvelkis ir kt.
Anksčiau gasteromicetai buvo viena iš papėdgrybių klasės eilių. Dabar dauguma mikologų jungia juos į atskirą grupę. Pagal P. Sosiną (1973) gasteromicetai skirstomi į 8 eiles, nors kai kurie mikologai dar palieka juos kaip atskirą papėdgrybių eilę.
Fragmobazidiomicetų poklasio grybų papėdės yra daugialąstės. Šis poklasis skirstomas į 4 eiles:
a, Ausiagrybiečių (Auriculariales) eilės grybų papėdės skersai padalytos į 4 dalis. Šios eilės yra raukšlinis ausiagrybis (Auricularls rnesenterica Fr.) - medienos ardytojas.
b. Žiūrytiečių (Tremellales) eiles grybų papėdės išilgai padalytos į 4 dalis. Šiai eilei priklauso valgomas grybas drebutis netikradyglis. Yra ir daugiau valgomų, bet menkaverčiai. Iš nevalgomų pažymėtini saprofitiniai: raukšlinis žiūrytis, liaukingasis drebutis. Drėgnu oru jie auga ant medienos.
c. Kūliniečių (Ustilaginales) eilės grybų papėdės iš 4 dalių. Vaisiakūnių nėra. Visi šios eilės grybai yra parazitai. Jie parazituoja daugiausia javuose ir sukelia ligą, žinomą kūlių vardu (pavyzdžiui, avižų ir kviečią dulkančios kūlės). Kūliniečių žinoma apie 900 rūšių.
d. Rūdiniečių (Uredinales) eilės grybų papėdės taip pat padalytos į 4 dalis. Vaisiakūnių nėra. Visi rūdiniai grybai parazituoja įvairiuose aukštesniuosiuose augaluose. Ypač daug nuostolių jie padaro žemės ūkiui. Rūdinių grybų žinoma apie 4000 rūšių. Šių grybų pažeisti javų lapai apmiršta, grūdai būna menki, smulkūs, lengvi, blogos kokybės.
Pastarųjų dviejų eilių grybų šiame darbe neaprašome.
IV. Grybšiai (Deuteromycetes arba Fungi imperfecti).
Grybšiai priskiriami aukštesniesiems grybams, tačiau neturi nei aukšlių, nei papėdžių, dauginasi tik konidijomis. Šiai klasei priklauso apie 25 000 grybų rūšių.
Grybšiai skirstomi j tris eiles:
a. Hifomicetiečių (Hyphomycefales) eilės grybams priklauso vaisių bei daržovių puvinių sukėlėjas kekeras (Botrytis), įvairias augalų ligas sukeliantys menturgrybio (Vertlclillum) genties grybai Ir nemaža parazitų.
b. Acerbuviečių (AfelanconIales) eilėje yra daug parazitinių grybų, kurie sukelia žemės ūkio kultūrų ir kitą žmogui naudingų augalų ligas. Pavyzdžiui, deguliagrybio (Colletotrlchum) genties grybai gyvena ant įvairių augalų lapų, stiebų ir vaisių.
C. Spuogagrybiečių (Sphaeropsldales) eilėje taip pat yra daug augalų ligas sukeliančią grybų, kaip rievėtgrybiai (Ascochyta), vingiagrybiai (Phoma) ir kt.
Grybšių klasei priklauso daug parazitinių grybų, kurie sukelia įvairias augalų, žmogaus ir gyvulių ligas. Daugelis jų dirvožemyje ardo augalų liekanas.
Gleiviagrybiai (Myxomycetes). Savo darbe aprašėme ir kelis gleiviagrybių atstovus. Gleiviagrybiai - tai tarpinis tarp augalų ir gyvūnų organizmų tipas, artimas žemesniesiems grybams. Vegetatyvinis jų kūnas, vadinamas plazmodžiu, sudarytas iš plikos daugiabranduolės protoplazminės gleivinės masės, sugebančios lėtai ameboidiškai judėti iš vietos j vietą. Šiam tipui priskiriama apie 400 rūšių; Lietuvoje gleiviagrybiai mažai tirti, žinoma tik apie 30 rūšių.
Grybų, kaip ir kitų organizmų, vardams žymėti visame pasaulyje mokslinėje literatūroje vartojama K. Linėjaus (1707-1778) įvesta binarinė, arba dviguba, nomenklatūra, pagal kurią kiekvienas augalas arba gyvūnas vadinamas dviem žodžiais. Pirmasis žodis lotyną kalba reiškia genties, o antrasis - rūšies vardą. Lietuviškai pirmasis būdvardinis žodis reiškia grybo epitetą, o antrasis, daiktavardinis, - genties pavadinimą. Pavyzdžiui, ūmėdės genties lotyniškas pavadinimas bus Russula; šios genties rūšys yra Russula, fragilis (fragilis - trapus), lietuviškai - trapioji ūmėdė, Russula lutea (luteus - geltonas) - gelsvoji ūmėdė.
Tūlam grybautojui tokie pavadinimai atrodo keistoki, bet mokslinėje literatūroje tai būttina, kitaip neįmanoma būtų susigaudyti nepaprastai didelėje augalijos bei gyvūnijos pasaulio įvairovėje.
Dauguma grybų lietuviškų pavadinimų buvo apsvarstyti Botaninių terminų komisijoje, o kai kurie sudaryti autorių.