Upių labirintasKelionės į Gruziją

Geologinės praeities pėdsakai. Merkys. Gražioji Dainavos upė

GRAŽIOJI DAINAVOS UPĖ

Merkys - svarbiausia Dzūkų smėlynų upė, prasidedanti Ašmenos aukštumose ir tekanti vietomis, kuriose kadaise buvo paskutinio Lietuvą dengusio ledyno pakraštys. Tirpsmo vandenys, išplovę sau patogesnį klonį tekėti į pietvakarius, padarė pradžią gražiajam Merkio slėniui. Prasigraužusi per morenines kalvas, palikusi savo krantuose šimtus raguvų ir dar daugiau akmenuotų kalniukų, upė įsirėžia ties Jašiūnais į plačią smėlingąją Pietryčių Lietuvos lygumą.
Rūdninkų - Valkininkų ruože Merkys srūva per pelkes, durpynus, pievas ir perkerta Rūdninkų girią ų dabar didžiausią Lietuvoje. Ant upės kranto įsikūrusi labai sena lietuvių gyvenvietė Valkininkai. Juose viduramžiais stovėjo pilis, veikė pirmoji Lietuvoje ginklų kalykla. Ir dabar Merkio pakrantėse vietomis galima rasti rusvo geležies šlako.


Merkys ties Puvočių kaimu

Merkys ties Puvočių kaimu


Ypač įdomus Merkys nuo Valkininkų iki Varėnos I miestelio, kuriame gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Čia upė, ardydama smėlio skardžius ir vis plėsdama žydinčias lankas, teka pro kelių šimtų metrų pločio potvynių metu užliejamas pievas. Jos yra ryškus kontrastas su gelsvais abiejose slėnio pusėse boluojančiais smėlynais.
Šioje atkarpoje gausu uždurpėjusių ir potvynių metu po naujai suplautomis sąnašomis palaidotų senvagių. Skardžiu prasigraužęs Merkys vietomis atidengė jų piuvį, kur, kaip ir upės dugne, dažnai kyšo medžių stuobriai, prieš tūkstančius metų nugrimzdę į slėnyje buvusių ežerėlių dugną ir iki šiol nesupuvę. Kur-ne-kur šlaituose subaltuoja vandens skalaujamas kreidos - mergelio luistas, akį patraukia žalsvas nuo gausaus glaukonito1 smėlis, tarp uolieną įsispraudęs juodas molis iš juros geologinio periodo. Merkys taip ir neįstengia prasigraužti gilyn per storus smėlynus, tik už Varėnos jau pasiekia moreną, iš kurios į savo vagą surenka nemaža akmenų. Kai kur upėje riedulių taip gausu, jog net būna pavojingą rėvų.
Merkio pakrantėse randama titnaginių dirbinių iš mezolito laikotarpio: aptašytų skeveldrų, kirvukų, iečių antgalių ir kt. Pirmykščiai žmonės, gyvenę paupyje, titnago prisirinkdavo iš žvyrynų bei aplinkinių smėlynų. Jo čia pateko iš ledyno atneštų ir sutrintų kreidos - mergelio luistų.
Artėdamas prie Merkinės, Merkys teka giliu ir erdviu slėniu. Toli į abi puses nuo upės nusidriekia vešlios pievos. Žilvičiai ir alksniai mėgina kopti aukštais slėnio šlaitais arba lydi upės vagą ištisus kilometrus. Ties Merkio žiotimis stiebiasi viena gražiausių Nemuno pakrantės istorinių vietų - Merkinės piliakalnis. Kada jame buvo įkurta pilis, nežinia, bet strateginiu atžvilgiu ji buvo labai svarbi: pro Merkinę ėjo kelias iš Vilniaus ir Trakų į Lenkijos žemes, o, be to, čia pat Nemunas.
Greta Merkinės, Subartonyse, tarp žalių kalnelių, pušynėlių, kuriuose kasmet surenkama gausybė grybų ir uogų, savo vaikystę leido ir mokėsi pažinti gimtojo krašto paslaptis Dainavos šalies sūnus rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius. Jo atminimui čia ir muziejus įsteigtas.


1Glaukonitas - žalios spalvos mineralas (aliuminio oksido ir geležies hldrosilikatas su kalio priemaiša)


<< Į TURINĮ >>