Upių labirintasKelionės į Gruziją

Geologinės praeities pėdsakai. Ežerų krašte. Smalvo ir Smalvykščio ežerai

SMALVO IR SMALVYKŠČIO EŽERAI

Iš Dūkšto į Turmantą kelio vingiai veda nelabai miškingais laukais, kol pagaliau ties Gerkonių kaimu prapuola akimis neaprėpiamame pušyne. Nuo čia aplinkui - vien pušys ir smėlis. Kuo toliau, tuo miškas, o kartu su juo ir kelias vis žaismingiau šokinėja kalvelėmis. Bet pušynas galų gale baigiasi, ir ties staigiu vieškelio posūkiu, iš kairės, jau rikiuojasi Santupių kaimo trobos. Už jų kupras riečia aukštos priemolingos kalvos. O dešinėje kelio pusėje riogso keletas stambokų akmenų. Reljefas palaipsniui žemėja - netoli tyvuliuoja Smalvykščio ežeras.
Netrukus vieškelis pradeda kopti į aukštumą. Jos šlaitu kylame ilgai, bet nenuobodu. Iš dešinės pusės kaskart vis geriau atsiskleidžia kažkur žemai pasiliekantys ir tolumoje padūmavę apylinkių vaizdai, kol didinga panorama įrėmina net keletą ežerų. Tai tas pats Smalvykštis, kurį jau pastebėjome, pravažiuodami Santupius. Už jo į rytus, atskirtas sausumos juostos, dar mėlynuoja gerokai didesnis Smalvo ežeras ir čia pat tviska nedidutis Arklinio ežeriukas. Jei pasikeltume į padebesius, tai šiose apylinkėse išvystume telkšant dar labai daug ežerų - miške ir tarp kalvų esančiuose slėniukuose, dubumose jų priskaičiuojama arti 40.


Smalvykščio platybės

Smalvykščio platybės


Ežerų reginiais grožėdamiesi, bematant atsiduriame nedideliame Smalvų miestelyje. Jis įsikūręs ledynų sustumtoje ir margaspalviais rieduliais nusėtoje moreninių kalvų grandinėje, kuri iš šiaurės apriečia minėtus ežerus ir driekiasi toliau Turmanto link. Į šiaurę nuo šios kalvų virtinės jau nusitęsia dugninės morenos1 gamtovaizdis su tarpukalvėse kur-ne-kur telkšančia pelkute, želiančiais krūmais, miškeliais.
Grįžkime vėl prie ežerų ir šį kartą į juos pažvelkime iš arčiau. Žėri, tviska jie banguotoje lygumoje, įpiečiau nuo moreninės kilmės kalvų gūbrio, ant kurio ties Smalvų miesteliu sustoję neseniai dairėmės. Tai išlygintų smėlingų, žvyringų plotų valdos. Jos kone ištisai kvapiais pušynais apaugusios, vietomis pelkėtos ir pažliugusios. Šią dauburiuotą lygumą su joje dabar plytinčių ežerų dubumomis kadaise gremžė ledynas, o nuo jo pakraščio tekėjęs tirpsmo vanduo vėliau viską apnešė smėliu bei žvyru.
Smalvo ežeras visų didžiausias; beveik 5 km ilgio, platesnis kaip 1,5 km. Veidrodiniame ramių jo užutėkių paviršiuje atsispindi vešlaus spygliuočių miško užgožti aukšti krantai. Žaliuoja iš vandens išnirusi nedidelė sala. Paežerę puošia daugybė iškyšulių, ragų. Iš šiaurinio Smalvo ežero galo išteka vandeningas Smalvos upelis. Pradžioje jis siauras ir vos įžiūrimas tarp susipynusių miško medžių, švendrynų, o paskui paplatėja ir pagilėja. Šiuo upeliu, srovenančiu per Kemsynės ir visą eilę kitų gražių ežeriuką, galima patekti į Drūkšių ežerą.
Smalvo ežerą su greta tyvuliuojančiu Smalvykščiu jungia nedidutis, irgi labai užžėlęs, seklus Dulvo upelis. Čia pat, kur arčiausiai vienas kito sueina Smalvo, Smalvykščio ir Arklinio ežerų krantai, stūkso Vitkūnų piliakalnis. Pro liaunas sparčiai išsistiebusių pušelių viršūnes nuo jo akį vilioja lyriški ežerų gamtovaizdžiai.
Smalvykščio krantai vienur palyginti statūs ir riedulingi, kitur lėkštesni ir smėliu iškloti. Tačiau daugiausia paežery lygių it stalas ir sausomis kojomis neišbrendamų pievų su retais karklų kupstais ar skurstančiomis žemaūgėmis pušelėmis. Nuo tokių krantų į ežero vidų prasitiesia meldų, švendrių juostos, balti lelijų žiedai, „maudosi" ančių šeimyna. Pietiniame ir pietvakariniame Smalvykščio krante už drėgme alsuojančių pievų, viršum kurių pakibusių tiršto rūko skraistę rudens saulė sugeba praplėšti tik vidurdienį, ošia Dūkšto pusėn nusitęsiantis miškas.
Smalvo ir Smalvykščio aplinka - vienas iš būdingiausių ežeringos Aukštaičių aukštumos kraštovaizdžių. Čia galima pamatyti įdomių šitai ledyninės kilmės sričiai būdingų reljefo elementų. Tuo šis Smalvo - Smalvykščio landšaftinis draustinis mums ir brangus.


1Dugninė morena - ledynmečio dariniai (daugiausia riedulingi priemoliai, priesmėliai), atsikloję, tirpstant ir atsitraukiant kontinentiniam ledynui. Jo paliktose lygumose, dideliuose slėniuose. Ji dengia ypač didelius plotus šiaurės bei Vidurio Lietuvoje.


<< Į TURINĮ >>