BARSTYČIŲ MILŽINAS
Kalvotos Barstyčių apylinkės Žemaičiuose (į vakarus nuo Sedos) 1958 m. išgarsėjo Didžiuoju akmeniu. Anksčiau žemės paviršiuje buvo matoma tik labai maža šio riedulio dalis, todėl niekas neįtarė jį esant tokį didelį. O akmuo, kaip paaiškėjo, savo dydžiu pralenkia net Puntuką. Jo ilgis 13, plotis 6,5, aukštis - 4 m. Guli šis stambus granitinis riedulys Aubrikių kaime banguotos priemolingos lygumos pašlapusioje dubumoje, giliai įsirausęs į rudos morenos guolį. Prie jo šliejasi kiekvieną pavasarį baltai pražystanti plačiašakė obelis, visai greta ir liekni beržai šlama, linksta šermukšnio šakos. Taigi anksčiau, nei šį akmenį įvertino ir pamėgo žmogus, juo jau džiaugėsi gamta. Jausdami patikimesnę apsaugą, matyt, prie kieto akmens ir išlapojo medžiai, neliečiami kirvio, aplink siauru žiedu nusidriekė vešli veja, neraikoma arklo. Tiktai akmuo savęs neapsaugojo ir nukentėjo: iš po žemės prasikišusi jo dalis buvo gerokai apskaldyta.
Stambiausias riedulys Lietuvoje - Didysis akmuo netoli Barstyčių
Prieš kelerius metus mėginta milžiną atkasti, tačiau tai padaryti kol kas trukdo įlomėn gausiai sutekantis vanduo, kuriam nuleisti reikia gilaus griovio. Todėl akmuo vienu šonu ir dabar maudosi vandenyje ir vis laukia, kada smalsiems lankytojams jis galės pasirodyti visa didybe.
Riedulio gimtinė - kalnuotojo Fenoskandijos masyvo (dabar Skandinavijos, Kolos pusiasalio, Karelijos teritorija) magminės uolos. Iš ten į Žemaičių kraštą jį atrideno kontinentinis ledynas. Dabar Barstyčių milžinas laikomas stambiausiu iš visų Lietuvoje žinomų riedulių.
Apie jį liaudyje jau ir padavimai plinta. Sakoma, jog kadaise toje vietoje, kur dabar guli akmuo, buvusi senovės lietuvių šventovė. Neištikimos vaidilutės užrūstintas, dievaitis Perkūnas savo šventnamį užvertęs žemėmis, o drauge palaidojęs ir Didįjį akmenį.