PUNTUKAS
Panašiame nuotolyje nuo Anykščių, kaip ir Varius, tik priešingoje pusėje, ties staigiu Šventosios vingiu, stūkso garsusis akmuo Puntukas. Prie jo, lyg sustojusio pailsėti ir užsnūdusio pašlaitėje, šnara Anykščių šilelio pušys pušelės „tos nesurokuotos". Netoli kelio viršūnes aukštyn tiesia senovės lietuvių garbinti ąžuolai. Liaudies padavime sakoma, kad Puntuką nelabasis nešęs Anykščių bažnyčiai, stovėjusiai ant velnių kelio, sudaužyti. Bet iki gaidžių giedojimo tespėjęs tik ligi Anykščių šilelio atsikapstyti. Čia jam didžiulis akmuo iš rankų ir išsprūdęs... O pramintas taip todėl, kad ant jo buvo sudegintas karžygys Puntukas.
Puntukas
Šiuo metu, atradus Žemaičiuose dar didesnį Barstyčių akmenį, Puntukas yra antrasis pagal dydį kieto rapakyvi granito riedulys Lietuvoje. Poeto A. Baranausko žodžiais tariant, šis akmuo „didumo kaip gryčia": jo ilgis 6,9 m, plotis 6,7 m, aukštis siekia 5,7 m. manoma, kad jis sveria daugiau kaip 260 tonų. Ledynai, slinkę iš šiaurės į Lietuvą, Puntuką atskėlė nuo Suomijos uolų ir gerokai apardytą, apzulintą paliko kaip prisiminimą būsimam Šventosios slėniui ir Anykščių šileliui.
Puntukas, kaip gamtos paminklas, susilaukė dabar tinkamos pagarbos. Pagal architekto V. Gabriūno sumanymą jis apjuostas žvyro takais, sutvarkyta ir gražiai apželdinta aikštelė. Šią vietą gausiai lanko turistai. Jie domisi ne tik Puntuku, bet ir jame B. Pundziaus iškaltais akmeniniais sparnuotų lietuvių - Atlanto nugalėtojų - Dariaus ir Girėno veidais.
Kitoje Šventosios pusėje, arti Patyriškio, guli dar vienas stambus ledynų atgabentas akmuo - „Puntuko brolis". Nemaža jo dalis apnešta smėlingomis nuosėdomis. Tačiau ir matomai daliai apjuosti reikėtų devynių vyrų. „Puntuko brolio" aukštis 1,65 m, o skersmuo - apie 3,5 m.