PRO PIESTUPĮ PRIE ELMĖS IR VARIAUS
Palikime Anykščius ir J. Biliūno gatve sukime smėlėtu vieškeliu rašytojo gimtinės - Niuronių kaimo link.
Pradžioje kelias rangosi per dailiai nuaugusius pušynėlius, kuriuose matyti vasarnamių, pro šnarančių javų laukus. Kur-ne-kur kairėje pro medžių properšą tvysteli Šventoji ir tuojau vėl pasislepia žalioje tankmėje, nugrimzta į savo gilų slėnį. Kažkur čia turi būti garsusis Piestupys. Aplinkui miškas, miškas... Iš jo ir srūva nedidutis Piestupio upelis. Sakoma, kad čia gyvenusi laumė ragana ir savo didžiulėje akmeninėje piestoje grūsdavusi į nakties tamsą patekusius keleivius. Raganos nebėra, negirdėti kumeliukų žvengimo, vien tik pušys pušelės kuždasi ir atsikuždėti negali. Tačiau vėsiais rudens vakarais dar galima pamatyti kažką panašaus į J. Biliūno „Piestupyje" paminėtus vaikščiojančius ugninius stulpus.
Visai nebetoli, Šeimyniškėlių kaimo laukuose, įsispraudęs tarp dviejų daubų, dunkso ir Vorutos (Šeimyniškėlių) piliakalnis. Jame kadaise stovėjusi stipri pilis, kalno viduje buvę didžiuliai požemiai. Dar ir dabar prie jo išlikusios gilių perkasų, pylimų žymės.
Žvalgydamiesi į dešinę ir į kairę, skubame toliau. Čia pat ir plataus slėnio dugnu vingiuojanti Elmė. Jei galėtume nusikelti į tolimą praeitį, nustebtume. Šioje vietoje prieš 14 tūkst. m. tūnojo storas ledas, po kuriuo veltui ieškotume gražiosios upės. Tik kai spindulingoji saulė ėmė tirpdyti ledo kalnus, po jais pasigraužė sraunus vanduo ir vėliau savo praplatintą slėnį dovanojo Elmei. Kur į Šventąją įsilieja Elmė, dešiniojo šlaito griovoje baltuoja smulkus neogeninis smėlis.
Penketą kilometrų nutolstame nuo Anykščių, kol pasiekiame sraunaus Variaus krantus. Jo dugne raibuliuoja rusvi, gelsvi, raudoni, it varis, akmenėliai. Nuo to upelis ir pramintas Variumi. Kas taip gražiai nudažė akmenėlius? Ogi gamta nepašykštėjo jiems savo spalvų; aptraukė juos geležies ir mangano junginių plėvele. Be galo įdomus ir retas Lietuvoje šis reiškinys dar ir dabar galutinai neišaiškintas. Dairomės nuo aukštą Variaus skardžių. Ir visur atsiskleidžia tolimoji praeitis: devono amžiaus smėlis, melsvas molis, neogeninis baltutis, vietomis netgi Juosvas smėlis su kipariso, beržo, pušies ir kitokių tada augusių medžių žiedadulkėmis.