ANDRIONIŠKIS
Kaip gera karštą vasaros dieną nuvargusiam ir apdulkėjusiam pasiekti Andrioniškį! Tai mažutis bažnytkaimis, prisiglaudęs prie ramios Šventosios toje pat jos pusėje, kaip ir Gyliai. Keletas namų, paštas, šalto vandens šulinys ir didžiulių medžių pavėsis. Pavargusį taip ir traukia prigulti kur nors vejoje. Tai tikra oazė tarp saulės įkaitinto smėlio kalvų.
Šios griovų išraižytos kalvos - tai vadinamųjų galinių morenų ruožas, kurį maždaug prieš 14-15 tūkst. m. sustūmė ir paliko ledynas savo pakraštyje.
Rytinėje Andrioniškio dalyje, Griežos upelio dešiniajame krante, netoli tiltuko, matyti dolomito luistas. Šią keliolikos metrų pločio ir poros metrų storio dolomito atplaišą ledynai atvilko iš šiaurinės Lietuvos, kur žemės paviršiuje plačiai slūgso devoninis dolomitas. Šis luistas - dar vienas ryškus slinkusių ledynų liudininkas.