Upių labirintasKelionės į Gruziją

Geologinės praeities pėdsakai. Akmeningais Lėvens krantais į gipso kraštą

AKMENINGAIS LĖVENS KRANTAIS Į GIPSO KRAŠTĄ

Lygus ir plynas, lyg milžino skulptoriaus išskaptuotas, Lėvens slėnis. Platus, plokščiadugnis, su simetriškais vienodais šlaitais, jis tiesiai šauna pro Palėvenėlę ir Palėvenę, ties Buivėnais tarp Kupiškio ir Stirniškių padarydamas didelį posūkį. Lėvuo siaurutis, todėl keista, kad jis išgraužė tokį didžiulį slėnį. Vis tai dešimčių tūkstančių metų - ledynmečio ir poledynmečio - istorija.


Lėvens slėnis ties Kupiškiu

Lėvens slėnis ties Kupiškiu


Geologams įdomiausios Kupiškio, Buivėnų ir Stirniškių vietovės, kuriose buvo eksploatuojami Suosos sluoksnių1 dolomitai, Buivėnuose stati dolomitų siena jau pasiekė kalkių degyklą, tartum prispausdama ją prie Lėvens kranto. Buivėnų dolomitai įdomūs litologiniu poiiūriu. Vietomis jie banguotai plonai sluoksniuoti, labai kieti, tarpais minkšti, sudūlėję, su plonais juosvo molio tarpsluoksniais. Jie daug gali papasakoti apie devono periode liūliavusią jūrą, kurioje nusėdo, apie jos druskingumą, gylį, vandens lygio svyravimus. Buivėnai ir Stirniškiai tolimiausios pietvakarinės vietovės, kur žemės paviršiuje atsidengia Rusų platformos Didžiojo devoninio lauko vadinamieji Pskovo - Čudo (Suosos - Kupiškio) sluoksniai.
Stirniškių dolomito karjeras su seno pastato kolonomis atrodo lyg vartai į šiaurinės Lietuvos dolomitų karalystę, Ant laužyklos kranto iškilusios dolomitinės sienos ir kolonos - geriausias natūraliųjų statybinių akmenų panaudojimo pavyzdys. Stirniškių karjero dalis su senu iš dolomitų pastatytu frontonu saugotina ne tik kaip geologinis, bet ir kaip etnografinis - istorinis paminklas.


1Devonines uolienos Lietuvoje pagal sudėtį ir randamų gyvūnų liekanas skirstomos į keletą sluoksnių (horizontų). Sluoksniai vadinami tų vietovių ar upių, kuriose atsidengia, vardais. Seniausios atodangose aptinkamos devono nuosėdos - Šventosios sluoksniai Aukščiau seka Jaros (Jeros), Suosos, Kupiškio, Tatulos, Įstro (Ystros), Pamūšio, Stipinų, Pakruojo ir Kruojos sluoksniai. Pastarieji sudaro vieną devono sistemos aukštą, kuris tarptautine terminologija vadinamas franiu. Ant jo slūgsantis famenio aukštas taip pat dalijamas į daugelį sluoksnių: Joniškio, Kuišių, Akmenės ir t.t.


<< Į TURINĮ >>